- šlajus
- 4 šlajùs, -ì adj. (4) 1. N, KII203, [K], NdŽ, KŽ užsispyręs, nirtus, rambus (apie arklį): Šlajus arklys R340, MŽ, MŽ370,455. 2. [K], NdŽ nuolaidus, nuožulnus, šlainus.
Dictionary of the Lithuanian Language.
šlajus
Look at other dictionaries:
Slajus — Sp Slãjus Ap Schley L JAV apyg. (Džordžija) … Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė
šlajus — 2 šlãjus sm. (2) NdŽ, KŽ; N, BS134, [K] dramblys: Nuo šlaistymosi lietuviai praminė ir žvėrį „elephas“ vardu šlãjus K.Būg. Šlajaus kaulai B659. Šlajus (dramblys) nepakeltų tokios sunkenybės Mš … Dictionary of the Lithuanian Language
slajus — 1 ×slãjus (brus. cлoй) sm. (2) PnmA, slajùs (4) Mrs 1. Nmj, Srj, Dv sluoksnis, klodas: Čia molis slajaĩs susiklojęs Lš. Man geriausia patinka mėsa, ką yra slajais Kpč. 2. Dv, Švn, Rud, Lš medžio rievė: Žiūrėk, kiek čia slãjų, tiek ir metų… … Dictionary of the Lithuanian Language
slajus — 2 ×slãjus sm. (2) žr. slajikas 2: Didelį slãjų žiemai sviesto turiu Rk. Į slajùką deda sviestą, medų Brž … Dictionary of the Lithuanian Language
šlajus — 1 šlãjus sm. (2) Š, NdŽ, KŽ, LKAI34, Šl, Kair, Lnkv, Stč, Dj, Klov, Lg gyvenamasis valstiečio namas, troba; plg. 1 šlejus: Šlajui vardas praminta nuo „šliejimo“ K.Būg. Paprastai šitas [ūkio] vienetas susidėdavo iš kelių atskirų dubų, t. y.… … Dictionary of the Lithuanian Language
šlajus — 3 šlãjus sm. (2) (miško) ruožas; plg. 2 šlejys 2: Visas šlãjus nuejo ugnia DūnŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
слон — род. п. а, укр. слонь (из польск.), др. русск. слонъ (Афан. Ник., библия 1499 г.; см. Срезн. III, 422 и сл.), русск. цслав. слонь (Златостр., Григ. Наз., Ио. Экзарх; там же), болг. слон, словен. slòn, род. п. slona, чеш. slon, слвц. slon, польск … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
Schley — Sp Slãjus Ap Schley L JAV apyg. (Džordžija) … Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė
inšlajus — iñšlajus sm. (1) aptvertas kiemas: Jūs naujom sodybom padarėt didelį iñšlajų Lzd … Dictionary of the Lithuanian Language
kertė — kertė̃ sf. Lzd, Ms, Slnt, Všk, (3) Dov, (4); Lex106 1. vieta, kur susikerta dvi linijos, plokštumos, sienos ar daiktai, kampas: Padėk šluotą į ker̃tę Grz. Radau pilną kertę priverstą šiaudų Kp. Gulk kertė̃j, ir bus gerai Rmš. Šalta ta gryčia,… … Dictionary of the Lithuanian Language
